Šiais metais vykę savivaldos rinkimai buvo išskirtiniai. Išskirtiniai tuo, kad pirmąkart Lietuvoje mes, rinkėjai, turėjome galimybę ketveriems metams į miestų ir rajonų savivaldybių tarybas deleguoti ne tik mūsų pasitikėjimo vertus jų narius, bet ir tiesiogiai –  merus.

Mes pasirinkome ir išrinkome.

O kam gi atskaitingi mūsų valia išrinktieji merai?

Mums, rinkėjams.

O jeigu mes, rinkėjai, tik merams į savo rankas perėmus valdžios vairą, pradedami ignoruoti? Jeigu su viltimi, jog žmonėms atstovauti išrinktasis meras išties vardan jų gerovės ir dirbs, jis atsisako bendrauti su jį išrinkusiais žmonėmis?

Į ką gali kreiptis bendruomenė, būdama nepatenkinta mero veikla? Juolab kad rinkimų kampanijos metu antrajai kadencijai į mero postą kandidatavęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus lyderis Šarūnas Vaitkus Šventosios pagrindinės mokyklos salėn susirinkusiai bendruomenei pažadėjo su ja bendrauti, informuoti šventojiškius apie visus numatomus priimti miesteliui svarbius sprendimus bei tartis dėl jų su gyventojais. Sprendimus, kurie svarbūs ne vien Palangos savivaldybės sudėtyje esančiam Šventosios miesteliui, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio čia atvažiuojantiems poilsiautojams, nes Šventoji – visų pirma kurortas, lygiai su Palanga turintis reprezentuoti Lietuvą.

Tačiau, kai bando kreiptis į jų pačių balsų dauguma išrinktąjį merą, bendruomenė – bent jau Šventosios bendruomenė Palangoje – yra ignoruojama. Informacija mums, net jos paprašius, nesuteikiama. Palangos meras Šarūnas Vaitkus ne tik nekviečia bendruomenės atstovų pasitarti mums visiems aktualiais klausimais, bet ir neatvyksta susitikti bendruomenės kviečiamas – taip buvo ir pirmos jo kadencijos metu, taip yra ir dabar. Mes, bendruomenė, tų atvejų, kai Šarūnas Vaitkus lankėsi Šventojoje rinkiminės kampanijos metu ar atvykdavo tarti kelis žodžius švenčių – Rugsėjo pirmosios ar Joninių – proga, nelaikome susitikimais, kurių metu būtų aptariamos problemos ir ieškoma jų sprendimo kelių.

Tad bendruomenei belieka vienas kelias: kelti problemas skaidriai ir viešai bei įvardinti skaudulius, kuriais bendruomenė nori viešai pasidalinti:

–          Ignoravimas ir nesikalbėjimas;

–          Neįsileista stebėti seniūno skyrimo;

–          Neegzistuojantis kultūros centras, atimta galerija ir kiti “ilgalaikiai projektai“;

–          Centrinė aikštė: kainų viražai ir paskirtis;

–          Pastatai vaiduokliai ir Sosnovskio barščiai;

–          Artėjantis uosto šimtmetis – be uosto?

–          Penkių eurų rinkliava: nauda ar žala?

–          Jūros gatvė: statinė medaus ne be šaukšto deguto…

Spauskite čia, norėdami pamatyti visą laišką