Category: Aktualijos (Page 1 of 2)

Pasaulinė švyturių diena Šventojoje

švyturys

Baikerių festivalis Šventojoje

17796693_680217792166556_7501549012514472549_n

Festivalio puslapis

 

Kalėdų šviesa Šventojoje

Kaledu Sviesa A4 Sventojai programa copy

Nuskriaustas Lietuvos kurortų industrijos perlas

Straipsnis: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/nuskriaustas-lietuvos-kurortu-industrijos-perlas.d?id=69368902

sventoji-69368982

Dėl bendruomenės puslapio

Kadangi siekiame visus veiksmus atlikinėti skaidriai ir viešai – dalinamės daliai bendruomenės narių atsiųstu laišku ir klausiame Jūsų nuomonės. Tie žmonės, kurie seka bendruomenės FB, jau matėte informaciją, kad buvo savavališkai panaikintas pranešimas apie atvirą bendruomenės laišką internetiniame bendruomenės puslapyje. Kadangi prieigą turėjo be bendruomenės žmogaus tik M.Jarulytė -ją užblokavome.Šventosios bendruomenės puslapis buvo sukurtas už bendruomenės (savivaldybės paskirtas) lėšas. Mes už tai, kad puslapyje atsispindėtų įvairios nuomonės ir iki šio fakto niekas jokių priekaištų neturėjo.

Pranešimas dėl interneto puslapio sventosiosbendruomene.lt
“Sveiki, Norime pranešti, kad šiuo metu, puslapį sventosiosbendruomene.lt, kurį išlaiko Palangos kultūros centras (tad formaliai svetainė yra savivaldybės turtas), administruoja tik Domininkas Jurevičius, maždaug prieš savaitę panaikinęs galimybę prisijungti kultūros centro darbuotojams. Norėtume sužinoti kitų aktyvių Šventosios gyventojų ir seniūnijos atstovų ar pritaria tokiai padėčiai. Palangos kultūros centras, nesant galimybei bendradarbiauti, siūlo svetainę pilnai perleisti Šventosios įstaigoms/žmonėms, kuriems reiktų užsimokėti metinį serverio mokestį arba rasti naują serverį. Tada svetainė galėtų tapti tos įstaigos ar žmogaus nuosavybe.
Monika Jarulytė,Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė”

Palangos turgaus šventė 2015

3f4808b525a42a0bb340252b3c0de1d3_L

Šventosios seniūnijos bendruomenės atviras laiškas

Šiais metais vykę savivaldos rinkimai buvo išskirtiniai. Išskirtiniai tuo, kad pirmąkart Lietuvoje mes, rinkėjai, turėjome galimybę ketveriems metams į miestų ir rajonų savivaldybių tarybas deleguoti ne tik mūsų pasitikėjimo vertus jų narius, bet ir tiesiogiai –  merus.

Mes pasirinkome ir išrinkome.

O kam gi atskaitingi mūsų valia išrinktieji merai?

Mums, rinkėjams.

O jeigu mes, rinkėjai, tik merams į savo rankas perėmus valdžios vairą, pradedami ignoruoti? Jeigu su viltimi, jog žmonėms atstovauti išrinktasis meras išties vardan jų gerovės ir dirbs, jis atsisako bendrauti su jį išrinkusiais žmonėmis?

Į ką gali kreiptis bendruomenė, būdama nepatenkinta mero veikla? Juolab kad rinkimų kampanijos metu antrajai kadencijai į mero postą kandidatavęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus lyderis Šarūnas Vaitkus Šventosios pagrindinės mokyklos salėn susirinkusiai bendruomenei pažadėjo su ja bendrauti, informuoti šventojiškius apie visus numatomus priimti miesteliui svarbius sprendimus bei tartis dėl jų su gyventojais. Sprendimus, kurie svarbūs ne vien Palangos savivaldybės sudėtyje esančiam Šventosios miesteliui, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio čia atvažiuojantiems poilsiautojams, nes Šventoji – visų pirma kurortas, lygiai su Palanga turintis reprezentuoti Lietuvą.

Tačiau, kai bando kreiptis į jų pačių balsų dauguma išrinktąjį merą, bendruomenė – bent jau Šventosios bendruomenė Palangoje – yra ignoruojama. Informacija mums, net jos paprašius, nesuteikiama. Palangos meras Šarūnas Vaitkus ne tik nekviečia bendruomenės atstovų pasitarti mums visiems aktualiais klausimais, bet ir neatvyksta susitikti bendruomenės kviečiamas – taip buvo ir pirmos jo kadencijos metu, taip yra ir dabar. Mes, bendruomenė, tų atvejų, kai Šarūnas Vaitkus lankėsi Šventojoje rinkiminės kampanijos metu ar atvykdavo tarti kelis žodžius švenčių – Rugsėjo pirmosios ar Joninių – proga, nelaikome susitikimais, kurių metu būtų aptariamos problemos ir ieškoma jų sprendimo kelių.

Tad bendruomenei belieka vienas kelias: kelti problemas skaidriai ir viešai bei įvardinti skaudulius, kuriais bendruomenė nori viešai pasidalinti:

–          Ignoravimas ir nesikalbėjimas;

–          Neįsileista stebėti seniūno skyrimo;

–          Neegzistuojantis kultūros centras, atimta galerija ir kiti “ilgalaikiai projektai“;

–          Centrinė aikštė: kainų viražai ir paskirtis;

–          Pastatai vaiduokliai ir Sosnovskio barščiai;

–          Artėjantis uosto šimtmetis – be uosto?

–          Penkių eurų rinkliava: nauda ar žala?

–          Jūros gatvė: statinė medaus ne be šaukšto deguto…

Spauskite čia, norėdami pamatyti visą laišką

 

Jūros ir baltų vienybės diena 2015

ratas

Rugsėjo 19 d. Šventojoje jau antrą kartą buvo švenčiama Jūros ir baltų vienybės diena. Šventės svečius džiugino ne tik geras oras, bet ir puikus maistas bei linksmos pramogos.
Renginį pradėjo Šventosios seniūno pavaduotojas Eugenijus Čilinskas, pasveikindamas žiūrovus ir naująją seniūnę Veroniką Skeberdytę, kuriai perdavė miestelio raktą bei simbolines dovanas – „problemų“ maišą ir „biudžeto“ maišelį. Naujoji seniūnė teigė problemų visai nebijanti ir tikinti, kad su vietinių pagalba jas bus galima išspręsti. V. Skeberdytę taip pat pasveikino Šventosios kraštotyrininkas Mikelis Balčius ir Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys.
Šventėje dalyvavo Palangos ir Kretingos kultūros centrų ansambliai, Palangos Senosios gimnazijos atlikėjai, grupė „Jazzmaitija, meno dirbtuves surengė kūrybos ir užimtumo „Stuba“, savo veiklą pristatė Šventosios medžiotojų klubas, žiūrovai galėjo pasivaišinti nemokamu žvėrienos troškiniu, taip pat maisto tiekėjų „Bidvest Lietuva“ dovana – žuviene.
Svarbiausiu šventės akcentu tapo akcija „Vienybės ratas“, kurios metu į vieningą ratą sustojo didžioji dalis šventės dalyvių, rato centre buvo išskleistos Lietuvos, Palangos ir Šventosios vėliavos.

Šventojoje perrašoma pajūrio istorija

Šventojoje perrašoma pajūrio istorija
Denisas NIKITENKA dnikitenka@lzinios.lt 2015-05-12 06:00
 TMP000_470
Akmens amžiaus gintaro ir titnago radiniai iš Šventosios durpynų.
Po dešimtmečius trukusios pertraukos mokslininkai vėl ėmė tyrinėti kadaise cunamio nusiaubtą pajūrio ruožą prie Šventosios, kur žemė slepia akmens amžiaus lobyną, jau išgarsinusį Lietuvą unikaliais radiniais. Šiemet ketinama ieškoti naujų 5 tūkst. metų senumo žmonių gyvenviečių. Archeologų komanda jau rado tūkstančius artefaktų, dar nežinomų stovyklaviečių ir nustatė žmonių mitybos įpročius, bylojančius apie itin gajas ruonių medžioklės tradicijas.
Rinkdavo net vaikai
Dabartinis kelių kilometrų ruožas prie pajūrio nuo Būtingės iki Palangos oro uosto yra išvagotas daugybės melioracijos kanalų, besidriekiančių per durpynų tyrus. Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje vykusi šių vietų melioracija ir davė pradžią didžiulio masto archeologiniams tyrinėjimams. 1966 metais melioruojant iki tol nenaudotą pajūrio pelke vadinamą durpingą plotą prie Šventosios kurorto žemė atvėrė tūkstančius metų slėptus lobius. Vienas pirmųjų jų reikšmę suprato ir mokslininkams informaciją perdavė buvęs Šventosios žvejys, kraštotyrininkas Mikelis Balčius. Vaikščiodamas melioruotais laukais galingų plūgų išvagotuose grioviuose šventojiškis aptiko titnaginių strėlgalių, akmeninių kirvelių, puodų šukių ir tikrus gintaro ruošinių lobius. Moksliniai tyrimai, kasinėjimai čia vyko kone dešimtmetį, kasmet darbuodavosi vis naujos ekspedicijos. Kelių kilometrų ruože tarp Šventosios ir Palangos buvo aptiktos ištisos 5 tūkst. metų senumo žmonių stovyklavietės ir lagūninių ežerų buvimo vietos. Mokslininkai rado daugybę labai vertingų pirmųjų pajūrio gyventojų pėdsakų, kurie bylojo apie itin savitą ir įdomią žvejų ir gintaro rinkėjų bendruomenę. Šventosios tyrimus vainikavo durpynuose rasta, vėliau visoje Europoje išgarsėjusi 44 centimetrų ilgio apeiginė žynio lazda iš rago su meistriškai išdrožta briedžio galva. Neoficialiai kalbama, kad šis radinys, dabar saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, yra brangiausiai įvertintas muziejinis artefaktas visoje šalyje. Archeologė hab. dr. Rimutė Rimantienė prieš keturis dešimtmečius aptiko daugybę gintaro ruošinių ir dirbinių, senovinių luotų, žeberklų, titnaginių ir akmeninių ginklų, tūkstančius keramikos šukių, žvejybinių tinklų, pasvarų ir net įspūdingą medinį stulpą su išskaptuota žmogaus galva. Įdomu tai, kad Šventosios neolito gyvenvietes savotiškai tyrinėjo net kaimelio vaikai. Jie bėgdavo į tyrlaukius, arimus ir rinko gintaro, titnago dirbinius. Įspūdingi archeologiniai kasinėjimai buvo baigti aštuntojo dešimtmečio viduryje. Nuo to laiko apie Šventosios akmens amžiaus laikus siekiančius lobynus visuomenė kone pamiršo. Dabar atėjo metas, kai pajūrio pelke vadinamos vietovės vėl sulaukė mokslininkų dėmesio.
TMP_004
Ruonių valgytojai
Šiemet archeologų komanda ketina ieškoti naujų akmens amžiaus žmonių gyvenviečių jau nebe tose vietose, kurias prieš dešimtmečius tyrinėjo R. Rimantienė, o į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių. Pirmieji žvalgomieji tyrimai pradėti 2013-aisiais ir jau davė netikėtų rezultatų. Paaiškėjo, kad priešistoriniais laikais žmonės nuolat gyveno kone visame pajūrio ruože. Pasak pastarųjų metų tyrimų vadovo, archeologo Gyčio Piličiausko, daugiausia dėmesio skirta durpynams ir tyrlaukiams prie Būtingės. „Aptikome keletą naujų gyvenviečių bei buvusių lagūninių ežerėlių pėdsakų. Aiškėja, kad Šventosios duburys tęsėsi kone 4 kilometrus, pajūrio ruožas prieš tūkstančius metų buvo ne smėlio kopos, kaip dabar, o nusagstytas ežeriukų. Štai prie jų žmonės ir kūrėsi, o lagūnose – žvejojo. Atlikę detalius archeologinius kasinėjimus jau radome apie 30 tūkst. įvairiausių neolito artefaktų. Nuo puodų šukių ir gintaro dirbinių, ruošinių iki titnaginių ginklų“, – LŽ pasakojo tyrinėtojas.
Archeologai šiuolaikine technika ištyrė ir kaulus, kurie buvo iškasti pajūryje prieš dešimtmečius. Taip sužinota, ką valgė akmens amžiaus žmonės. „Pagrindinį maisto racioną sudarė įvairiausios gėlavandenės žuvys, antroje vietoje – ruoniai. Tik po jų – miško žvėrys. Ruoniai apskritai buvo labai svarbūs tų laikų žmonėms. Mėsą naudojo maistui, kailius – aprangai, taukus – lempoms. Tyrinėdami lagūninių ežeriukų vietas radome daugybę žūklės įnagių bei buitinių akmens amžiaus šiukšlių. Žmonės į tuos ežeriukus tiesiog pylė šiukšles, metė nebereikalingus, sulūžusius daiktus, taip mums palikdami visą lobyną“, – subtilybes atskleidė G. Piličiauskas. Vienas įdomesnių radinių – iš skalūno pagamintas kirvis, bylojantis apie glaudžius vietos žmonių ryšius su kitomis bendruomenėmis šiaurėje. „Tas kirvis – tikrai ne vietinis, o pagamintas šiauriniuose kraštuose. Į Šventąją jis pateko, matyt, dėl vykusių mainų su kitų kraštų bendruomenėmis. Įspūdingas ir rastas titnaginis durklas, radome ir gintaro dirbinį, vadinamą grandimi. Tai – tarsi plokščias, gintarinis riestainis. Šventosios kolekciją papildėme ir gintariniais vamzdeliais, trapecijomis“, – kalbėjo tyrinėtojas. Seniausi radiniai siekia 4 tūkst. metų prieš Kristų.
TMP_003
  Naujausi 5 tūkst. metų senumo radiniai iš pajūrio. /Gyčio Piličiausko nuotrauka
Nusiaubė cunamis
Domintis Šventosios akmens amžiaus gyvenviečių kasinėjimų istorija bene labiausiai intriguoja nedrąsios mokslininkų užuominos apie tai, kad prieš tūkstančius metų mūsų pajūris išgyveno tikrą cunamio bangą. Pasak žymaus archeologo prof. Algirdo Girininko, tokia prielaida nėra laužta iš piršto ir atrodo, kad Šventoji išties buvo nusiaubta cunamio. „Kasinėjant sausumoje, neolitinėse gyvenvietėse randamas storas jūros šiukšlių sluoksnis, jūrinės kilmės nuosėdų. Iš kur jos ten? Manome, kad tai – cunamio bangos įrodymas, nes kilus tokiai bangai jūros dugno nuosėdos, akmenys yra nusviedžiami kelis kilometrus į sausumą. Nereikia stebėtis, kad akmens amžiuje ir pas mus būta cunamių. Jie susiję su žemės drebėjimais. Yra žinoma, kad akmens amžiuje po žemės drebėjimo Ispanijoje cunamio banga buvo atsiritusi net iki Didžiosios Britanijos krantų“, – LŽ pasakojo A. Girininkas. Manoma, kad didžiulis žemės drebėjimas kilo Skandinavijoje ir sukėlė milžinišką cunamio bangą, kuri nušlavė ir pajūrio žemes. Būtent cunamio katastrofa galėjo lemti tai, kad giliai po žeme likę tarsi sudėti gintaro ruošinių lobiai. Be to, nerastas ir nė vienas akmens amžiaus kapinynas pajūryje prie Šventosios, nors žmonės čia be pertraukų gyveno nuo akmens iki bronzos amžiaus. „Po cunamio, tiesa, buvusi pertraukėlė, kai kurį laiką žmonės pajūryje negyveno. Norint suvokti tų laikų aplinką, jūrą reikia „patraukti“ apie 20 kilometrus į Vakarus. Tai skamba kone neįtikimai, bet taip buvo, esame radę žmonių gyvenviečių liekanų dabartiniame Baltijos jūros dugne, 8-14 metrų gylyje. Vandens lygis tikrai pakilo per tuos tūkstančius metų, kyla ir dabar“, – sakė archeologas. Jo įsitikinimu, Šventojoje žmonės kūrėsi ne prie lagūninių ežerėlių, kuriuose tik žvejojo, o prie Šventosios upės. „Lagūniniai ežeriukai – seklūs, jie greitai eutrofizuojasi, be to, Šventojoje juk durpynas, pelkėtos vietos. Tad tokių ežerų vanduo gerti netinkamas. O štai Šventosios upės pakrantės – tinkamiausia vieta gyventi, tik ta upė dabar teka visiškai ne ten, kur tekėjo akmens amžiuje. Ji daugybę kartų keitė vagą, po žeme randame upės senvagių pėdsakų“, – teigė A. Girininkas.
Radiniai – į sostinę
Nors archeologai dirba pajūryje, Šventojoje, ir visi vertingi radiniai susiję su šių vietų istorija, artefaktai iškeliaus į Vilnių. „Toks yra sprendimas. Kasinėjimus vykdo Lietuvos istorijos instituto archeologai, todėl visi radiniai atiduodami į Lietuvos nacionalinį muziejų. Taip daroma todėl, kad ir R. Rimantienės ekspedicijų artefaktai ten pat, norima išlaikyti tęstinumą“, – paaiškino G. Piličiauskas. Tokia situacija pasirodė absurdiška prof. A. Girininkui, nes artefaktai galėtų atsidurti tiek Kretingos, tiek Gintaro, tiek naujai įkurtame Palangos kurorto muziejuose. „Man nesuprantama, kai pajūryje rasti istorijos paminklai iškeliauja už kelių šimtų kilometrų į Vilnių. Beje, jei kalbame apie tęstinumą, tai pirmieji, žvejo M.Balčiaus surinkti Šventosios neolito gyvenviečių artefaktai buvo atiduoti būtent Kretingos muziejui. Tik jau visus kitus R. Rimantienė išvežė į Vilnių. Labai keista situacija kartojasi, nes pajūryje rasti artefaktai jame ir turi likti“, – svarstė A. Girininkas.Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/sventojoje-perrasoma-pajurio-istorija/201755
© Lietuvos žinios

Šventojoje įvyko pirmosios Vikingų laivų lenktynės Šventosios upe

2015 m. birželio 24 d. 13 val. įvyko pirmosios Vikingų laivų lenktynės Šventosios upe!  Šventosios vikingų laivų varžybose užsiregistravo 5 komandos, viena šventojiškių komandą atsisakė dalyvauti dėl varžybų dieną subjurusio oro. Tad, varžybose dalyvavo 4 komandos po 10 žmonių. 8 irklininkai, 1 būgnininkas, 1 vairininkas.

Finaliniame plaukime susitiko Oro banditų (4:08,12) ir Šventosios Vikingų komandos. 2:32,81 (geriausias laikas) Oro banditai blogai startavo, vairininkas laivą įvairavo į upės meldus, todėl buvo sugaišta nemažai brangaus laiko, ir tai įtakojo galutinį rezultatą.

 1 vietos laimėtojai – “Šventosios Vikingai”, Komandos kapitonas Nerijus Rekašius. Česlovas Anusas, Dovidas Rekašius, Darius Beniušis, Edmundas Stulgaitis, Mantas Kelečius, Arnoldas Laurinavičius, Andrius Šeputa, Paulius Žyvatkauskas, Arlandas Montvydas.

2 vietos laimėtojai – „Oro banditai“ Palangos oro uosto komanda. Komandos kapitonas Tomas Tranauskas

3 vietos laimėtojai – Komanda „Vėl skalauja Jūra krantą“. Komandos kapitonas Rokas Pilibaitis. Šioje komandoje dalyvavo svečias iš Italijos.

4 vietos laimėtojai – “Palangos policijos komisariatas”. Komandos kapitonė Loreta Štarienė

 Laivai renginiui buvo atvežti iš Birštono, juos atgabeno VŠĮ “Sporto klubas Birštono Nemunas”, jie pagaminti pagal Suomių laivų senovinių modelių brėžinius.

Laivo ilgis 9 metrai, plotis 2 metrai, aukštis 1 metras. Svoris 300 kg. Kaina 10 000 Eur.

Suomijoje šiuo metu yra apie 500 tokio tipo laivų. Senovėje tokiais laivais suomiai plaukdavo į bažnyčią. Nuo to ir kilo jų pavadinimas Kirkovene

Suomijoje vyksta vikingų laivų regata „Sulkavo“ regata, Saemo ežere, 60 km. distancija, kur susirenka 10 000 irkluotojų.

Renginio rėmėjai: Sveikatos centras „Energetikas“  UAB „Iceco“ Valgomieji ledai „Aurum“, UAB „Ponas balionas“.

Nuotraukos:

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.723261681140829.1073741836.589022234564775&type=3

Page 1 of 2

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén